Pradesiu nuo pradziu, Vasara nuvaziavau pas mociute kasmetiniu vasaros atostogu. Po keliu dienu susipazinau su mano mociutes "kaimynkos" anuku taip pat is kito miesto atvaziavusiu praleisti savo dar viena vasarele.Septyniolikametis, nuostabaus grozio, labai geras, mielas, zodziu tobulas vaikinas. po kiek laiko pradejome draugauti, tiek ir tesitikejom ir as ir jis is to vasaros "romaniukscio". Deja viskas isejo kiek kitaip... BAigesi vasara, isvaziavom namo, jis i savo miesta, as i savo, taciau kuomet praejo dvi ar trys dienos supratau kad nebelabai galiu be jo buti... Jis paskambino, pasake, kad pasiilgo, kad atvaziuos si savaitgali, pas mociute. oi kaip as apsidziaugiau!!! vel susitikome, vel buvome kartu, vel negalejau atsitraukti nuo jo. Ir taip kiekviena miela savaitgali. Nebereikejo draugu, nebereikejo iseidinejimu penktadieniais su savais draugais rupejo tik jis!Daznai snekedavome apie seksa, bet as vis nepasirysdavau...Teisingai dariau...Pati jauciau kad esu dar tam nepasiruosus, kad per jauna.BEt buvau visiskai tikra kad savo nekaltybe atiduosiu tik sitam zmoguciui... Taciau veliau ... jam prasidejo treniruotes(futbolo)kiekviena diena, o savaitgaliais varzybos... Teko susitaikyti su tuo kad nebesusitiksime taip daznai. Liks pokalbiai telefonu, zinutes... Na stai jau trecia savaite, kai nesimatysim.O juk siandien lygiai 10men., ka draugaujame. Penktadienis, man vos ne depresija, visiskai niekur nenorejau eiti, sitaip prie jo prisirisau, sitaip ji MYLIU.... Nieko, atleke drauge, ji istempe mane is namu, nuejom i kluba, pasokome, linksmai pabuvome... Pamaciau grazu vaikina, akys praejo pro ji, tarsi jo nepastebejau, taciau kaip drauge sake, nuo manes jis nenuleido akiu visa vakara..Ne veltui...Jam kazko is manes reikejo...Ejau namo viena (ir protelis gi) , mat drauge nusikirto kazkoki bachuriuka ir norejo su juo dar pabut, o man lyg namo laikas jau... ejau, visa drebedama is baimes, nes nuo mazu dienu bijojau tamsos, vis rodydavosi kad kas nors is krumu issoks, ir issoko ir nusitempe i krumus tas pats is klubo ir patvarke kaip kokia kekse,paliko mane guleti ten, susalusia(vis del to nors pavasaris,balandzio pab., bet vis dar labai salta buvo).Atsikeliau puse keturiu nakties, nesuvokiau kas atsitiko, netikejau kad tai atsitiko man, galvojau kodel butinai mane ,ar negalejo kokios nors kitos.......grizau namo, sugniuzdyta, paniekinta, su didziule zaizda sirdyje. Pati turejau raktus, todel atsirakinau duris ir islinkau, tyliai pasikukciodama nuejau i dusa, jauciausi murzina, netikejau,netikejau, kad taip gali buti, kad tai ne sapnas, bet.... Mano maziukas paskambino kita diena, buvau nesneki istikta soko, jis klause kas yra, nieko nesakiau... Nuvaziavau sekanti savaitgali pas mociute, jis taip pat atvaziavo, buvau balta kaip vaiduoklis, taip is manes tebuvo likusi smekla, anos merginos kuri buvo pries tai....Jam papasakojau, kas atsitiko, tik po ilgu ikalbinejimu. Pasakoti buvo sunku...Tikejausi is jo uzuojautos...,bet jis pasake: -prasikrusai kaip kokia prostitute, su kokiu nors, tycia o dabar cia man meluoji!! Buvau sokiruota!Netikejau kad tas, kuri taip myliu taip gali sneket, taip sakyt, taip mane izeidinet... Bet jis mane paliko, pasiunte , ir paliko dar didesne nuoskauda nei isprievartavimas. Juk viska tikejausi istverti su jo pagalba.... Po metu pertraukos kazkur isejau, tik po metu sugebejau nustoti save kaltinti del to kas atsitiko, ir tik po dvieju metu vel pradejau draugauti... Stai dabar draugauju 1 metus, viskas puiku, papasakojau kas atsitiko, viska papasakojau,zino tik jis, ir anas buves, jis suprato, dabar viskas savose vietose, viskas taip kaip turi buti...Tik dabar as nebijau tamsos, dabar as jos nekenciu..