Sveiki, zinojau sita puslapi, retkarciais paskaitinedavau, taciau niekada sicia nerasydavau, nes neturedavau ka ir papasakoti. Nepasakodavau ne todel kad neturejau pirmo karto, as ji turejau, man tada buvo 16 metu, taciau as tokio dalyko kazkaip nesureksminu. Dabar atsitiko kiek kitaip, net labai kitaip. Beje vardu as Airidas. Jokia paslaptis, kad neperseniausiai, tiksliau visai nesenai, dvyliktokai atsvente isleistuves. Tarp ju buvau ir as, siemet sekmingai baigiau dvylikta. Apie isleistuves musu klaseje pradejo kalbeti dar gerokai pries paskutini skambuti, viska derino, planavo. Didziausia dilema musiskiams buvo ar svesti su tevais. Man tai kas, as pasisakiau uz tai kad svesti su tevais, turiu viena mama tik, neskaitant jos draugo, mamos draugas man ne tevas, o tevo as neturiu. Na kaip neturiu, turiu zinoma, taciau jo as neprisimenu, nes atsitiko nelaime, kai man tebuvo keli menesiai. Kaip pastebejau kitiems mano klasiokams tarsi geda svesti isleistuves su tevais, nezinau ar delto, kad nenori, jog matytu isgerusis, ar del to kad nesutaria gerai. Mano mama ne tarybine, normali, jaunatviska, laisvai bendraujanti tiek su savo amziaus zmonemis tiek su jaunimu. Klasiokai man daznai pabrezdavo "O tau gerai, gera mama turi", ka as zinau, koks as jai, tokia ir ji man. Aisku kas ivyko per isleistuves, tai jau kiek perdaug, o ir geda pasakoti. Isleistuvems issinuomavome susimete kaimo turizmo sodyba, vietos joje buvo pakankamai, todel buvo nutarta, kad kas nori gali kviestis ir tevus. Pakvieciau sudalyvauti ir as savo mama, o jinai gavus pakvietima iskart pareiske, kad butinai sudalyvaus "Ot kaip pasvesim" dar numete jin. Pati oficiali ceremonija labai varginanti ir vos ne graudinanti, todel visi tik lauke kada jin baigsis, ir kada galesim svesti tikrai. Is nevienos klasiokes isgirdau komplimentus savo mamai, istikro mano mama atrode graziai pasipuosusi sventei, neilgas sijonas, ilgoki iki keliu batai, balti baltiniai, sukuosena, pats dazn ai ja tokia matydavau, taciau klasiokai ir klasiokes buvo nustebintos mano mamos jaunatviskumu. Svente kaip svente, daug degtines, valgiu, muzikos gyvos, sokiu, buvo tikrai linksma. Buvo jau po virurnakcio kiek, nes jau fejerverkai issaude buvo, kada su savo mama sokau. Ta vakara nepirmas sokis mudvieju buvo, taciau is po to sokio mudu isejom laukan, nes viduje karsta buvo ir per drabuzius sunkesi prakaitas. Draugiskai pasikalbedami ejome tvenkinio link, kalbejomes apie viska, svente, gyvenima, praeiti ir dabarti. Buvo tamsu prie tvenkinio, tik pilnatis sviete is dangaus, abu su mama atsisedom ant suoliuko ir kalbejomes, kalbejomes. Daug ka prasmingo kalbejomes istikro, daug ka apie praeiti, na zinot kada isleistuves sunaus buna yra ka apmastyti. Gal po pusvalandzio mama atsistojo eiti, sako pasiges kas, kad nebepareinam. Kazkaip juokais sugriebiau ja ir pasisodinau sau ant keliu, mama i viena puse kojas nuleido, sakau jai kas cia pasiges, gi nesvetimi esam. - O kas jei svetimi butumem? - mama paklause - Mazu jau ka darom.- kaip paklause taip atsakiau. Ar veike alkoholis, ar is po to pokalbio taip gavosi, kad pradejau savo mamai, savo tikrai mamai kojas, slaunis glamoneti. Pradedavau nuo batu, pirstais aukstyn iki slaunies truputi po sijonu. Kalbos tada buvo mazai, mama tik ziurejo i mane, as i ja, ir kur budavo per daug nuimdavo mano ranka. Ji buvo su pedkelnem, kai kur jas suimdavau, patemdavau ir velei pirstais aukstyn po sijonu. Taise mane vis maziau ir maziau, tad tuoj per pedkelnes ir kelnaites ten sukiojau ratus tarpkoji, ten buvo minksta, girdejosi dregnumo garsai. Tarp musu nebuvo buciniu, tik ziurejimas i akis, as zinojau kad savo tikrai mamai tai darau, as ja pazinojau, kad mano mama ant manes sedi, o as jai trinu tarpkoji. Mama vos ne sokte nusoko nuo manes, pirma mintis saus man per ausi. Atsistojusi viena bata nusiave, po to kita, vis dar nesupratau kas vyksta, nieko nesakiau, tik ziurejau kas darosi. Mama kilstelejo sijona, uzkiso pirstus uz kelnaiciu ir jas su pedkelnem nusislinko zemyn. Cia jau ir as nebeistveriau, atsisegiau dirza, kelniu saga, uztrauktuka ir kilstelejes uzpakali nusismaukiau kelnes su kelnaitem zemyn bei is inercijos pradejau smaukyti. Mama islipo is kelnaiciu bei pedkelniu, prasege sijono saga ir ji nusmauke zemyn, mano mama pries mane buvo iki puses nuoga, tamsoje matesi gaktos plauku trikampio tamsulys, keista taciau jaudinausi tikrai daugiau nei per pirma savo karta. Ji priejo prie manes, tiliai paklause ar turiu prezervatyva, tesugebejau papurtyti galva kad neturiu jo. Mama suglaude mano kojas, nulenke zemyn mano varpa ir apzergus mane atsisedo ant manes. Prakisau ranka prie varpos mama kiek pakilo ir bandziau ja ivesti taciau neisejo man. Tuomet mama pati prakiso savo ranka ir ivede varpa i maksti, istrauke ranka bei apsikabino mane. Is pat pradziu mama judejo letai, taciau vis geityn, kvepavimas tiek jos tiek mano ir padaznejo. Kai pagalvoji juk galejo kas uzmatyti, ateiti iki tvenkinio, taciau tada ne tas galvoje buvo mums. Viskas isbego vidun, mama dar kiek judejo begant spermai, jauciau kaip varpa ja pumpuoja. Neisivaizdavau ka sakyti, mama atsargiai nulipo nuo manes ir iskart i rankine lindo, kuri buvo ant zemes netoli. Issitrauke serveteliu vienkartiniu, dali padave man, su kitomis pati valesi. Valiausi ir man buvo neapsakomai geda, nieko nekalbejau, taciau mama prabilo pati. Apsirenginedama ji pasake "Tai tik atsitiktiniai santykiai, nemanau kad kas pasikei, tiksliau nenoreciau kad kas pasikeistu". Tiesa pasakius man labai palengvejo kad ji pirma prabilo ir tik pasakiau kad nepasikeis niekas. Iki pobuviu sales nuo tos vietos buvo apie 200 metru pareidami dar juokemes ir mama sake " Tik nesugalvok kam pasipasakot kad su mama dulkinaisi" Pasipasakojau tik sicia, kur manes niekas nepazysta, kur nera realiu draugu. Praejo vos kelios dienos nuo to, taciau mano ir mamos santykiai lyg ir nepakito. As asmeniskai tai laikau gyvenimo isdaiga, ziuriu i tai su gera nuotaika, visi sveiki, visi gyvi niekas nemire juk i kalejima nesodina o gyvenime pasitaiko juk visko, negi imsi ir eisi pasikart. Aciu kad isklauset