Pradžia » Seksualinės pakraipos » Vienas iš penkių seksualumo apibrėžimų
Vienas iš penkių seksualumo apibrėžimų
loading...

Seksualinė orientacija - vienas iš penkių žmogaus seksualumo apibrėžimų. Tai daugiau ar mažiau nuolatinė emocinė, romantiška, seksualinė jausmo išraiška,  pritraukianti kitą panašių jausmų valdomą asmenį.

Kiti keturi seksualumo požymiai – tai biologinis lytiškumas (genetinis, lytinių liaukų, hormonų, išorės ir vidaus lytinių organų), psichologinis priklausymas kuriai nors lyčiai ( nebūtinai priešingai), seksualinis identiškumas (savęs tapatinimas su kuria nors, nebūtinai atitinkančia tikrąją, lytimi), ir socialinio lyties vaidmens (individualaus elgesio visuomenėje, atitinkamų kultūrinių normų ir stereotipų, arba "paprastai vyrų" ar "paprastai moterų" elgesį).

Šiuolaikinei seksologijai žinomos trijų rūšių seksualinės orientacijos :
heteroseksuali – potraukis priešingos lyties asmeniui ;
homoseksuali – potraukis tik tos pačios lyties asmenims ( gėjai, lesbietės) ;
biseksuali –potraukis  tiek tos pačios, tiek ir priešingos lyties asmenims.

Seksualinė orientacija nuo seksualinio elgesio skiriasi tuo, kad  seksualinė orientacija susijusi su žmogaus jausmais ir emocijomis, o ne su jo veiksmais. Žmogus gali ir neatskleisti savo seksualinės orientacijos savo elgesiu ar seksualine praktika, gali imituoti seksualumą, neatskleisdamas  tikrosios orientacijos.
Seksualinė orientacija kaip koncepcija taip pat skiriasi nuo seksualinės tapatybės : seksualinė orientacija – tai mintys, troškimai, jausmai, emocijos , o seksualinė tapatybė - tai, kuo žmonės laiko save,  kaip save pažįsta.

Seksualiniai nukrypimai ir iškrypimai – pedofilija, zoofilija ir nekrofilija - nelaikomi seksualinės orientacijos variantais pagal  seksualinės orientacijos apibrėžimą, kaip potraukį  tam tikrai lyčiai.

Anksčiau, kol nebuvo apibrėžta seksualinės orientacijos  supratimo formuluotė,  (seksualinės orientacijos ir atrankos homo / bi / heteroseksualus (Kinsey skalės) ašį), homoseksualumo ir biseksualumo sampratą seksologai nagrinėjo  kaip seksualinį nukrypimą.
Seksualumą reikėtų skirti nuo taip vadinamo psichoseksualumo. Psichoseksualumas suprantamas taip, kai asmenys, nejausdami seksualinės traukos vienas kitam, pasiduoda psichologinei įtakai. Aseksualumas gali pasireikšti tuo, kad be seksualinio potraukio partneriai gali būti pasiruošę tik psichologinam seksui.


Balsavimas

Žiūrėta: 2065   |   Balsų: 2   |   Vidurkis:   5
Įvertink: 12345