"kaip busim vieni tikrai tai padarysim, taip katine?" pakalause jis kaip po audringo pasiglamzymo as visa dremejau... "taip" atsakiau neryztingai... niu va turiu as vaikina jam 19 ir mes labai vienas kita mylim, nor daugelis pasakys "ka tu ismanai vaikeli apie meile tau juk tik 16" niu bet nesvarbu... tai gi daznai budavau pas ji ir mes vis noredavome tai padaryti, daznai apie tai kalbedavom bet vis nebudavo progos, namuose be musu budavo kitu zmoniu ir mus tai labai erzino... tad laukem tos dienos kai jo mama isvaziuos ir namai liks tusti... ta diena atejo.. mama isvaziavo... vakare jis pasake kad tai gali ivykti ryt jeigu as to noriu, na zinoma noriu sakau tik labai bijau... jis vis nesupranta ko... "as noriu isitikinti ar tu tikrai nekalta kaip man sakai, nes jei meluoji geriau sakyk dabar as suprasiu" pasake jis ta vakara... "nekalta tikrai" sakau sumisus. "tada turetu buti kraujo" paklause jis. "taip turetu", ir pagalvoju o jei nebus kas tada? man sakes jis mane paliks... na bet juk as nekalta turetu buti... sakau gerai ryt irodysiu kad nekalta... atejo tas nelemtas rytas visa nakti blogai miegojau taip bijojau... susitarem kad ateisiu pas ji dvylikta iki to dar buvo daug laiko... isimaudziau... ir galvoju kas bus tas bus... priejau prie jo duru ikvepiau ir paskambinau. jis greitai atidare pasisveikino, pabuciavo ir nuejo i savo kambary, nusioviau batus ir atejau is karto pamaciau paruosta lova.. net kojos sulinko... jis atsigule ant lovos salia atsiguliau ir as.. dieve kaip bijojau ... pradejom buciautis, glamonetis... bet vis manes neapleido baimes jausmas as visa net drebejau... jis prasege mano kelniu uztrauktuka numove jas as jam padejau nors ir bijojau bet juk negulesiu akmenine... tada nuo kuno nusliko ir palaidine ir liemenukas ir kelnaites... nurengiau ji... jis uzgule mane vis buciavo glamonejo..as sunkiai sudrekau nes labai bijojau....vel bande ieiti bet nepavyko... man suskaudo ir dar karta bet vis nesekmingai... tada jis mane apverte ant pivo ir as isirieciau kaip kate jis i mane iejo is uzpakalio... dieve mano, koks nepakelemas skausmas buvo, as klykiau ne savu balsu kanziojau pagalve... net mintysia keikiau ji ir galvojau b**mba kaip noriu rukyti...skasmas toks lyk plystai pusiau... skausmas slopo ir jauciausi vis maloniau... jis baige... as susmukau kraujo buvo nemazai... jis mane apkabino ir pasake " myliu tave maziuk dar labiau nepyk kad taip isejo" turejo omeni poza... niuejome apsiprausti... net pati stebejausi kaip nesigedinu jo.. tada atsigulem vel pradejom glamonetis ir vel pasimylejom, vel skaudejo bet ne taip... nuejom i virtuve surukem po cigarete kaip man gera buvo... tada sutvarkem patalyne... ir vel atsigulem ir vel nuo glamoniu prie sekso iejimas vel skausmingas bet poto vel neapsakomas jausmas net kaimynai atejo (nuo mano klyksmo) pasiklauti kas atsitiko... nuejom issimaudyt apsirengem, jis padare man pietus... pavalgem ir dar visa vakara snekuciavomes... dar ir dabar su juo draugauju... seksas mus suartino dabar dar labiau vienas kita mylim ir vienas be kito negalim... aciu uz demesi nepykit jei atsibos skaityti kitaip negalejau ir tai dar trumpinau